- žėlabas
- מė̃labas sm. (3b) NdŽ žr. žėlaba: 1. Man dabar žė̃labas, negaliu šokt Ds. 2. Pns Žėlabą nešioti Š. 3. Apsidengė visas miestas ir žmonės žėlabu gailystaudami karaliūčios BsPII303. Mūsų jaunikaitis, norėdamas dasižinoti, dėl ko šitas žėlabas, paklausė kerdžių BsPII303.
Dictionary of the Lithuanian Language.
